Dermatofibroma: Kas tas kietas mazgelis ant jūsų odos?

Radus naują darinį ant odos, pirmoji mintis dažnai būna nerimastinga. Tačiau, jei apčiuopėte mažą, kietą, į rutuliuką panašų mazgelį (dažniausiai ant kojų), tikėtina, kad tai – dermatofibroma. Tai gerybinis odos darinys, kuris mediciniškai pavojaus nekelia, tačiau turi savitų ypatybių.

Kas yra dermatofibroma?

Dermatofibroma yra gerybinis (ne vėžinis) skaidulinio audinio darinys. Tai nėra infekcija ar cista, o veikiau odos reakcija, kurios metu fibroblastai (ląstelės, gaminančios jungiamąjį audinį) pradeda nekontroliuojamai daugintis vienoje vietoje, suformuodami kietą mazgelį.

Kaip ją atpažinti? (Simptomai)

• Spalva: Gali varijuoti nuo kūno spalvos iki rausvos, rudos ar net violetinės.
• Tekstūra: Darinys yra pastebimai kietas (lyginamas su mažu akmenuku po oda).
• Dydis: Dažniausiai siekia nuo 0,5 cm iki 1 cm skersmens.
• „Duobutės“ simptomas: Tai pats ryškiausias požymis – jei suimsite odą aplink darinį pirštais, dermatofibroma dažniausiai įlinksta į vidų, o ne iššoka į viršų.

Kodėl jos atsiranda? (Priežastys)

Tiksli priežastis, kodėl vieniems jos atsiranda, o kitiems ne, nėra žinoma, tačiau medicina išskiria kelis pagrindinius provokuojančius veiksnius:

1. Mikrotraumos: Labai dažnai dermatofibroma atsiranda po įkandimo (pavyzdžiui, uodo ar erkės) arba įsidūrimo (spyglis, rakštis).
2. Plaukų šalinimas: Įaugę plaukeliai ar smulkūs įsipjovimai skutimosi metu gali sukelti uždegiminę reakciją, kuri virsta šiuo dariniu.
3. Genetika: Kai kurie žmonės yra tiesiog linkę į jungiamojo audinio proliferaciją (dauginimąsi).

Ar tai pavojinga?

Trumpas atsakymas – ne. Dermatofibromos netampa vėžiu (malignizacija nevyksta). Jos dažniausiai yra neskausmingos, nors kartais gali niežtėti arba būti jautrios palietus (pavyzdžiui, kliūvant už drabužių).

Kada kreiptis į gydytoją? Nors darinys gerybinis, vizitas pas dermatologą būtinas, jei:

• Darinys pradėjo sparčiai augti.
• Jis kraujuoja arba keičia spalvą.
• Jums kyla dvejonių dėl diagnozės (panašiai gali atrodyti kai kurios retos vėžio formos, todėl dermatoskopija yra būtina ramybei užtikrinti).

Gydymo galimybės

Kadangi dermatofibromos yra nekenksmingos, gydytojai dažniausiai pataria jų neliesti. Jos retai išnyksta pačios, tačiau paprastai lieka tokio pat dydžio visą gyvenimą.

Jei darinys trukdo estetiškai arba yra nuolat traumuojamas, taikomi šie metodai:

• Chirurginis pašalinimas: Tai vienintelis būdas visiškai atsikratyti darinio. Tačiau dermatofibroma auga giliai odoje, todėl po pašalinimo dažniausiai lieka nedidelis randas, kuris gali būti estetiškai labiau matomas nei pati atauga.
• Krioterapija (šaldymas skystu azotu): Padeda suploti darinį ir pašviesinti jo spalvą, tačiau retai pašalina jį visiškai.
• Lazerio terapija: Gali būti naudojama spalvos korekcijai (raudoniui mažinti).

Dermatofibroma yra tiesiog jūsų odos „randas“, atsiradęs dėl smulkios traumos ar vidinės reakcijos. Jei ji jums netrukdo, geriausia strategija – palikti ją ramybėje. Tačiau, kaip ir su kiekvienu nauju dariniu, profilaktinė patikra pas specialistą yra geriausias būdas rūpintis savo sveikata.